Lovos patogios, švaru ir tvarkinga, maloni aplinka. Viskas labai patiko. Jolanta, Lietuva 2015-05

SVEČIŲ NAMŲ REZERVACIJA

NAUDINGA INFO

Puodžių gatvės istorija

Litinterp guest house Klaipeda 02 Guest house in Klaipeda

Pirmosios žinios apie Puodžių 13, 15, 17 namų kvartalą siekia 1768 metus.
XVII. a. II pus. svarbesne laikyta dabartinė Bokštų gatvė. Tuo metu Bokštų gatvę (Baakenstrasse) vadino “gatve”, o Puodžių gatvę (Topfer Gasse) “gatvele”.
Vėliau situacija keitėsi ir jau XVIII a. pabaigoje prie Puodžių gatvės pirkliai ir amatininkai pradėjo statytis sau namus. Galimas dalykas, kad joje mugių metu vykdavo keramikinių gaminių turgūs, čia puodžiai realizuodavo savo produkciją. 1840 metų plane Puodžių gatvė jau vadinama “Gatve” (“Strasse”).

Topper strasse_Puodziu gt

KVARTALO SITUACIJA XIX A. PIRMOJE PUSĖJE (iš 1840m. plano saugomo Merzeburgo archyve).
1840 metų plane randami sunumeruoti namų sklypai. Dabartiniai namai Nr. 13-15 turėjo 678, o Nr. 17 – 677 numerį. Kai per 1854 m. gaisrą sudegė didelė miesto dalis, šie namai išliko ugnies nepaliesti ir priglaudė daugelį benamių žmonių.
Pagal 1855 m. apmokestintų miestiečių sąrašą name Puodžių g. 17 gyveno mėsininkas, kepėjas, dvarininkas, prekybininkas batais, laikrodininkas, laivo kapitonas, teismo sekretorius ir chirurgas. Apie 1929 m. čia gyveno mokytoja, pirklys, puodžiai, agentas, prekybos padėjėjas, prekiautojas ir kontoristė.
Apie 1930 m. namo Nr. 17 pirmame aukšte yra veikusios parduotuvės ir amatininkų dirbtuvės.
Apskritai namų 13/15 ir 17 kompleksas įdomus savo architektūra. Ypač tapybiškas ir formų įvairove pasižymi kiemas. Galimas dalykas, kad tai seniausi išlikę šiame rajone namai. Štai tokiame Klaipėdos istorija alsuojančiame pastate yra įsikūrę LITiNTERP Klaipėda svečių namai. Atvykite į mūsų viešbutį Klaipėdoje ir pajuskite amžių alsavimą jaukiai įrengtuose kambariuose. Laukiame Jūsų!

Paruošta pagal: J. Tatoris, Istorinė pažyma. „Objektas: Namai Klaipėdoje, Puodžių 13, 15, 17″, Klaipėda, 1990 m.

KLAIPĖDOS PAVADINIMO KILMĖ

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Mūsų nedidelis viešbutis – svečių namai įsikūręs Klaipėdoje, mieste, kuris ilgą laiką buvo vadinamas ir Klaipėda, ir Memeliu. Pirmasis pavadinimas – baltiškos kilmės, antrasis sugalvotas ateivių vokiečių. Klaipėda minima didžiojo kunigaikščio Vytauto skunde popiežiui, Melno sutaryje. Kai kuriuose XVIa. žemėlapiuose miestas vadinamas Cleupeda. Dar XIXa. vidurio vokiškuose planuose šalia Memel rašoma ir Klaipėda. 1857 m. išleistame miesto plano aiškinamajame tekste rašoma, kad Memelį lietuviai ir žemaičiai vadina Klaipėda. 1860 m. Berlyne išspausdintame miestų ir priemiesčių žemėlapyje po Memel skliausteliuose įrašyta Klaipėda. Nuo 1923m. į oficialiąją literatūrą grįžo senasis baltiškas pavadinimas, tačiau lygiagrečiai buvo vartojamas ir Memel. Po antrojo pasaulinio karo pavadinimas įgavo politinį atspalvį: VFR buvo rašoma tik Memel, o VDR – tik Klaipėda.
Senuosiuose raštuose miesto pavadinimas rašytas įvairiai: Claupeda, Cleupeda. Daugumos ankstesnių tyrinėtojų, tarp jų ir K. Būgos, nuomone, Klaipėda kilusi iš dviejų kuršiškų žodžių. (S.Tarvydo manymu, kuršių tarmė buvo pereinamoji tarp latvių ir lietuvių kalbų). Tačiau šie du žodžiai interpretuojami įvairiai.
Jau XIXa. pirmoje pusėje L.A.Jucevičius teigė, kad Klaipėda gavusi pavadinimą nuo sauso smėlio, ant kurio ji stovinti. “Klaisti” prūsų lietuvių tarme reiškia grimzti, o “pėda” – kojos pėda. Pasak jo, šis pavadinimas atsirado todėl, kad čia kojos grimzta į smėlį. Su tuo sutinka mokslininkai M.Lukšienė, Z.Staniūnas. Latvių kalbininkas J.Endzelynas mano, kad vietovardis kilęs iš dviejų latviškų žodžių: “klajš” – lygus, plokščias ir “pėda” – žemė, kraštas, dirva. Panašios nuomonės buvo ir Johanas Zembrickis (Sembritzki), Albertas Cvekas (Zweck) bei kiti autoriai.
Profesoriaus K.Būgos manymu, Klaipėdos vietovardžio pagrindas – kuršiškas žodis “kliepo”, “klaips”- duona. Tuo remdamiesi, kai kurie autoriai netgi įrodinėjo, kad čia žmonės valgydavę daug duonos.
Galima dar viena versija. Latviškai “klajošana” – klajojimas, bastymasis. Latviai slenkančias kopas vadina “klajošana kapas”; “klajš” – atvira, niekuo nepridengta vieta. Todėl, galimas dalykas, kad pavadinimas susijęs su ypatingomis vietos sąlygomis, čia keitėsi pajūrio krantas, kopų konfigūracija, lakiojo pustomas smėlis.
Memeliu vokiečiai viduramžiais vadino Nemuną, o Kuršių marias laikė Nemuno tęsiniu. Užtat prie Danės žiočių įkurtą pilį vadino Memelburgu – Nemuno pilimi, o miestą Nemunu – Memel. Senuosiuose dokumentuose šis pavadinimas įvairuoja: Mummel, Mimel, Memmel, Memel.

Pagal Jono Tatoriaus „Senoji Klaipėda“

IMG_1534a20140805_21304720140804_205444